Kiekviena drobė yra emocinė kartografija.
Nubrėžiu ribą tarp chaoso ir tvarkos – slenksčio, kur sveikas protas susitinka su beprotybe, kur jausmas tampa forma. Mano darbas nėra iliustracija; tai yra kasimas. Kiekvienas paviršius turi sąmonės įrašą: įtemptas, transcendentinis, liminalus, paradoksalus.
Dvilypumas, esantis mano praktikos centre, nėra tema, kurią iliustruoju iš išorės. Tai yra būsena, kurią piešiu iš vidaus – tas pats nestabilumas, kuris daro mus žmonėmis, perteiktas pigmentu ir masteliu.
Rinkti šį darbą reiškia turėti tos vidaus teritorijos žemėlapį — ne puošmeną, o dokumentaciją.